- pusamžis
- 2 pùsamžis, -ė adj. (1); M vidutinio amžiaus, pusę amžiaus nugyvenęs: Pùsamžis žmogus J. Pusamžis, pačioj drūtumoj B. Dar nesenas – pusamžis Lnkv. Pùsamžis žmogus, nėr taip senas Rdn. Šeimininkas, jos vyras, pusamžis dar žmogus Žem. Pusamžė moteris jau daug vargo patyrusi rš. Jauna būdama da, jau až pùsamžio ištekėjo Vj. Žmogus pùsamžis, o atrodo ant seno Upt. Pùsamžiuo žmoguo penkeri metai nėko neturia (nekeičia išvaizdos) Šv. Vieni buvo jauni, kiti pusamžiai žmonės A1884,364. Pašalyje stovėjo vidutinio ūgio žmogus, daugiau kaip pusamžis, su apšarmotais plaukais rš. Muno tėvelis pùsamžis žmogus mirė Grd. Kai antukai buvo jau pusamžiai, pradėjom juos pjaut Alvt. Iš tokių senų pušų balanų jau neskaldo, reikia pùsamžės Ob. Pusamžis ąžuolas yra geresnis už seną rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.